Viešvilės lurdas
baltisuvi.ee

Su Dievo pagalba
Viešvilės lurdas įrengtas minint Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo Prancūzijos miestelyje Lurde (Lourdes) 160-ąsias metines. Nuo tada šis miestelis gausiai lankomas turistų ir piligrimų iš viso pasaulio, o daugelyje katalikiškų kraštų gimė tradicija įvykusį stebuklą įamžinti imituotose grotose su Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios šv. Bernadetos statulomis.
Šis sakralus statinys Viešvilėje iškilo kunigo Kęstučio Pajaujo rūpesčiu ir net jo fizinėmis pastangomis – klebonas pats nešiojo akmenis ir dirbo kitus darbus. [...]Su Dievo pagalba
Viešvilės lurdas įrengtas minint Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo Prancūzijos miestelyje Lurde (Lourdes) 160-ąsias metines. Nuo tada šis miestelis gausiai lankomas turistų ir piligrimų iš viso pasaulio, o daugelyje katalikiškų kraštų gimė tradicija įvykusį stebuklą įamžinti imituotose grotose su Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios šv. Bernadetos statulomis.
Šis sakralus statinys Viešvilėje iškilo kunigo Kęstučio Pajaujo rūpesčiu ir net jo fizinėmis pastangomis – klebonas pats nešiojo akmenis ir dirbo kitus darbus. Tačiau jokių nuopelnų sau neprisiima. „Dievas davė tokią mintį, ir su Jo pagalba čia viskas daroma“, – sakė K. Pajaujis. Ir kam Viešvilei lurdas, klebonas sakė irgi nežinąs, bet – žino Dievas.
Dėkinga situacija klebonas vadina Viešvilės miestelio pagrindinės gatvės remontą. Prie bažnyčios, kitapus plento, buvo vežama ir pilama iškasta žemė kartu su daugybe akmenų. Kai jau buvo apsispręsta tuos akmenis sumūryti į lurdo grotą, klebono paprašyti, kelią tvarkiusios įmonės darbininkai krovinį išpildavo arčiau bažnyčios.
Paskutinę balandžio savaitę prasidėjo darbai – pirmasis akmuo padėtas aikštės centre, ten, kur dabar Švč. Mergelės Marijos statula. Stebėtis belieka išvydus, kas padaryta. Juolab žinant, kad darbininkų nebuvo daug, o nešioti ir mūryti akmenis – tai ne popierius dėlioti.
Tačiau nei pagalbininkų, nei piniginės paramos teikėjų kun. K. Pajaujis nedetalizuoja. Padėjo du meistrai, bet tik vienas jų jau buvo statęs Lurdą. Padėjo ir viešviliečiai – pastoracinės tarybos nariai, ir seniūnas, ir kiti parapijiečiai talkininkavo. Būdavo, kad važiuodamas pro šalį žmogus sustoja ir padeda pasidarbuoti. Pinigais irgi prisidėjo ir parapijiečiai, ir kunigo giminaičiai.
„Visus juos Dievas davė, ir Dievui jie visi žinomi“, – sako Viešvilės Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonas apie pagalbininkus, neminėdamas jų pavardžių.
Geradarių ir rėmėjų pavardės nebus iškaltos granito plokštėje, kaip kad tenka matyti kai kuriose ir sakraliose, o ypač su sakralumu nieko bendro neturinčiose vietose.
Prie Viešvilės lurdo tik parašyta, kad jis pastatytas 2018-aisiais – minint Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurde 160-ąsias metines ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį.
Kaip Prancūzijoje
Prieš pradedant statybas kunigas K. Pajaujis tarėsi ir su Viešvilės seniūnu Valentinu Kucinu, ir su Jurbarko rajono vyriausiąja architekte Gražina Gadliauskiene, domėjosi leidimais.
„Tą žemę bažnyčia yra išsinuomojusi 50 metų, liko dar 40. Gal parapija ir nusipirks tą žemę, kur pastatėme lurdą. Su architekte suderinta, jokio leidimo nereikėjo“, – pasakojo Viešvilės klebonas.
Projekto, pasak klebono, irgi nebuvo ir nereikėjo, nes visi lurdai statomi panašūs – Prancūzijos Lurde įvykusį stebuklą žymi grotoje pastatytos Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios šventosios Bernadetos statulos.
Lurdo miestas yra Prancūzijos pietuose. 1858 m. vasario 11 d. čia apsireiškė Švč. Mergelė Marija – ją regėjo paprasta mergaitė, vargano malūnininko duktė Bernadeta Subiru, tuo metu prie upelio rinkusi žabus. Iš viso Dievo Motina Bernadetai apsireiškė 18 kartų. Ji mokė melstis už nusidėjėlius ir kvietė tikinčiuosius atgailauti, taip pat liepė atkasti urve glūdintį šaltinį, kurio vanduo stebuklingai gydo ligonius.
Bernadeta Subiru 1933 m. paskelbta šventąja, o Lurdas tapo piligrimų traukos vieta. Prie stebuklingųjų Lurdo šaltinių plūsta ne tik maldininkai, bet ir sunkiai sergantys, vilties nepraradę žmonės. Ir stebuklų įvyksta!
Lurdo grotų atsirado ir kitose katalikiškose šalyse, jie statomi laikantis tautinių elementų, architektūros tradicijų, ir yra sakralinės kultūros dalis.
Lietuvoje pirmoji lurdo grota pastatyta 1898 m. Palangoje. Ypač jų gausu vėliausiai apsikrikštijusioje Žemaitijoje. Telšių vyskupijos išleistame 2018 m. kalendoriuje įdėtos 28 lurdo grotų nuotraukos. Jurbarko rajone lurdo grota įrengta prie Stakių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios.
Nekasdienės iškilmės
Statyti Lurdą – nekasdienis darbas, ir jo pašventinimas – nekasdienės iškilmės. Tad susirinko daugybė viešviliečių ir gretimų parapijų tikinčiųjų, iš Žemaitijos atvažiavo būrys Viešvilės klebono giminaičių, atvyko Jurbarko ir aplinkinių savivaldybių vadovai.
Aukoti šventąsias Mišias buvo pasirengta lauke, šalia lurdo, ir dangus tam nesutrukdė. Vyskupas Darius Trijonis iš Vilniaus šiek tiek vėlavo, bet laukiantiesiems tai tik sustiprino momento iškilmingumą. Pats garbusis svečias vėliau pasiaiškino į Viešvilę važiavęs pirmą kartą, nenorėjęs paklysti, o seniūno sutiktas dar turėjęs bent akies kraštu pasidairyti po miestelį. Pasipasakojo ir tai, kad su Viešvilės klebonu kunigu Kęstučiu yra ne tik seminarijos kurso draugai, bet ir trečios eilės pusbroliai.
„Tokį gražų Lurdą pastatėte! Daug esu matęs, bet tas man vienas iš pačių gražiausių. Dabar žmonės važiuos čia, nebevažiuos į Prancūziją!“ – linksmo būdo neslėpė svečias.
„Lurdas liudija mūsų meilę Dievui ir Mergelei Marijai. Kartu liudija, ir kaip mes esme susitelkę. Surinkti tuos akmenis, sudėti į krūvą ir pastatyti nuostabų ženklą – kad čia yra malda, kad yra tikintys žmonės, kad yra tie, kurie myli Viešpatį Dievą. Tą padaryti galima tik susitelkus“, – tvirtino vyskupas.
Šv. Mišias Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras D. Trijonis aukojo kartu su kunigu K. Pajauju ir dar dviem svečiais – buvusiu Tauragės dekanato dekanu kun. Vytautu Gedvainiu, liepą paskirtu vadovauti naujai suformuotam Plungės dekanatui, ir kun. Donatu Litvinu, šiuo metu studijuojančiu Popiežiškajame Šventojo Kryžiaus universitete Romoje. Viešvilės parapija, kaip ir Smalininkų bei Pašaltuonio ir Varlaukio, skirtingai nei kitos Jurbarko r. katalikų parapijos, priklauso Telšių vyskupijai.
Mišiose giedojo Jurbarko Švč. Trejybės parapijos jaunų šeimų chorelis, o homiliją sakė svečias vyskupas iš Vilniaus. Dienos evangelijoje buvo kalbama apie Jėzaus atsimainymą ant Taboro kalno.
„Galėtume pavadinti tai vienu žodžiu – kelionė. Kelionė į viršūnę, kurioje apaštalams pasirodo nepaprastai gražus, antgamtiniame spindėjime Jėzus. Akimirka tokia žavi, kad apaštalai nori ją sulaikyti, bet balsas iš dangaus kviečia sekti paskui Jėzų. Ir šiandien mūsų kelionėje link Viešpaties veda Dievo įsakymai – įstatymas, kurį Viešpats įrašė į žmogaus širdį, kurie kviečia juo sekti ir laikantis Bažnyčios mokymo eiti link pažadėtosios laimės, – sakė vyskupas D. Trijonis.
„Užkopti ant Taboro kalno reikia daug pastangų, daug jėgų. Kuriems teko būti Šventojoje Žemėje, žinote, kad tas kalnas pusantro kilometro aukščio. Nelengva! Bet užkopę pamatome nuostabų vaizdą. Kartais ir mūsų gyvenimo kelionėje yra įvairių sunkumų, išbandymų, bet kai juos įveikiame, pamatome, kad verta buvo. Norisi sulaikyti tą palaimą, gerumą, tą jausmą, kai patiri šalia Dievą. Norėtųsi pasilikti toje akimirkoje, bet Dievas mums primena, kad esame tik pusiaukelėje. Kad pasiektume džiaugsmą, tenka pereiti golgotas, ir, kaip sako Popiežius Pranciškus, tikėjimo kelionėje reikia kitų paramos. Kuris gi mūsų nebuvo įveiktas nesaugumo, pasimetimo, abejonių? Bet nereikia išsigąsti – esame silpni, pažeidžiami, riboti žmonės, o sunkumo akimirkomis turime šauktis Dievo ir pasitikėti jo pagalba“, – tikinčiuosius drąsino vyskupas D. Trijonis.
Vyskupas priminė, kad gyvenimo prasmė yra dalytis šviesa, kurią gauname iš Dievo, ypač su tais, kurie skendi tamsybėse, ir paragino, kaip ragina Popiežius Pranciškus, būti susitelkus gyvenimo ir tikėjimo kelionėje.
Pašventinus lurdo grotą buvo padėkų ir sveikinimų, ir bažnyčios sodelio obelų pavėsyje padengtas vaišių stalas.
Marijos globa – visiems
„Viešpats žino, kam šio lurdo reikia. Gal žmonės pravažiuodami pamatys jį šalia kelio, gal panorės sustoti, gal į Dievą pakels savo mintį, pagarbins ir pagerbs Mariją, kaip savo dangiškąją Motiną. Gal tai padės žmogui atrasti gyvenimo prasmę“, – sakė Viešvilės klebonas K. Pajaujis.
Pasak kunigo, nėra taisyklių, kaip elgtis Lurdo grotoje: galima kalbėti Rožinio maldą, galima „Sveika, Marija“ ar kitą maldelę, ar pasimelsti savais žodžiais, padėkoti Marijai. „Ir tai yra malda, – abejoti neleidžia kunigas, – o švenčiausiosios Mergelės Marijos globa visiems reikalinga.“
Prie lurdo grotos galima pasimelsti, pabūti, parymoti... Grožis visada kelia mintis į Dievą. O Dievas daro stebuklus žmonių gyvenimuose, kartais net jiems patiems to nežinant.
Danutė Karopčikienė jurbarkosviesa.lt