Evangelical Lutheran Church
baltisuvi.ee

Taigi visoje nerijoje nurodytais metais gyveno 219 autochtonų. Jie augino dar 60 vaikų iki 16 metų (iš jų 38 buvo gimę jau po karo, t.y. po sugrįžimo į gimtąsias vietas). Galutinė statistika nelinksma: lyginant su prieškariniais 1936 m., senųjų šio krašto gyventojų bebuvo 14,9% (1936 m. Nidos ir Juodkrantės parapijose gyveno 1 874 asmenys).
Po Stalino mirties valdžios gniaužtai kiek atsileido. 1956 m. balandžio 10 d. Šilutės parapijos kunigas M. Klumbys, persirengęs žvejo drabužiais, kartu su rusniškiais (tie turėjo leidimus) valtimi atplaukė į Nidą. Po pamaldų [...]Taigi visoje nerijoje nurodytais metais gyveno 219 autochtonų. Jie augino dar 60 vaikų iki 16 metų (iš jų 38 buvo gimę jau po karo, t.y. po sugrįžimo į gimtąsias vietas). Galutinė statistika nelinksma: lyginant su prieškariniais 1936 m., senųjų šio krašto gyventojų bebuvo 14,9% (1936 m. Nidos ir Juodkrantės parapijose gyveno 1 874 asmenys).
Po Stalino mirties valdžios gniaužtai kiek atsileido. 1956 m. balandžio 10 d. Šilutės parapijos kunigas M. Klumbys, persirengęs žvejo drabužiais, kartu su rusniškiais (tie turėjo leidimus) valtimi atplaukė į Nidą. Po pamaldų buvo sudarytas reikalaujamas bendruomenei užregistruoti “dvi­dešimtukas”, sudarytas jos komitetas-taryba. Prašymą parapijai regis­truoti pasirašė 121 asmuo. Tad po kurio laiko nidiškė bendruomenė buvo įregistruota, žmonėms nebetrukdyta rinktis ir melstis. Pamaldas laikyti atvažiuodavo tas pats M. Klumbys, Batakių parapijos kunigas M. Preikšaitis. Deja, emigracija sutirpdė Nidos parapiją, ir tai paskatino valdžią maldos namus uždaryti. Taip ir pasielgta: 1963 m. balandžio 28 d., sekmadienį, pamaldų laikyti atvykęs M. Preikšaitis duris rado užrakintas ir užantspauduotas. Kreipėsi į Vykdomąjį komitetą. Ten paaiškino – parapija per maža, todėl bažnyčia atimta. Kurį laiką ji stovėjo tuščia, paskui, 1966 m., čia įrengė muziejų, koncertų salę.
Atėjus Atgimimo laikotarpiui Nidos maldos namai atiduoti kata­likams. Dabar jie ekumeniniai – pamaldos laikomos ir evangelikų liuteronų bendruomenei. Toji, žinoma, nedidelė, maždaug 50 žmonių, kunigauja L. Fetingis. Parapijai (jos komiteto pirmininkė Kristina Lingai­tienė) padeda senieji nidiškiai, gyveną Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1992 m. rugsėjo 20 d. iškilmingai atšventintas naujas, restau­ruotas interjeras, altorius ir sakykla.
Albertas Juška, Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI-XX amžiuje, 1997 m. www.liuteronai.lt